- pliurpius
- pliur̃pius sm. (2) menk. kas nerimtai kalba, pliurpia niekus: Pliur̃pius, negalėjo pasitart – tik tabaluoja ir tabaluoja! Vdžg. Nutilk, pliurpiau! – rėkė Dovydonis J.Balt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.